Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Visuomenei atveriamas kursas „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti. 

Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja, skaitome nuolat. AML centro duomenimis, per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sukčiai mėgino išvilioti beveik 11 mln. Eur. Finansų įstaigos padėjo išsaugoti beveik 7 mln. Eur, tačiau daugiau nei 4 mln. Eur sukčiai išviliojo.  

Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus. Dėl melagingų investavimo pasiūlymų, duomenų viliojimo laiškų ir žinučių, romantinio sukčiavimo schemų ar pasiūlymų tapti pinigų mulu kasmet tiek gyventojai, tiek įmonės patiria reikšmingų finansinių nuostolių. 2026 m. pirmąjį ketvirtį dažniausiai fiksuota sukčiavimo forma buvo duomenų viliojimas (angl. phishing), sudaręs daugiau kaip 40 proc. visų sukčiavimo atvejų. 

„Sukčiai ne tik vagia pinigus – jie vagia žmogaus finansinę dabartį ir ateitį. Jie panaudoja pasitikėjimą, baimę ar norą „nepraleisti progos“. Todėl stipriausia apsauga šiandien yra ne tik skaitmeniniai įgūdžiai ir žinios: tai ir gebėjimas laiku sustoti, suabejoti, atpažinti, kada kažkas bando paveikti mūsų sprendimus, ir išsaugoti tai, kas svarbiausia – gebėjimą mąstyti kritiškai ir spręsti patiems.“ – sako dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė. 

Kurso dalyviai susipažins su duomenų viliojimo, investicinio ir romantinio sukčiavimo, pinigų mulų verbavimo bei kitomis sukčiavimo schemomis. Mokymų medžiagoje pateikiama praktinių pavyzdžių, padedančių atpažinti sukčių taikomus metodus ir priimti saugesnius sprendimus kasdienėse situacijose. Dalyviai sužinos, kaip atpažinti įtartinus laiškus, žinutes ir skambučius, įvertinti rizikingus investicinius pasiūlymus, apsaugoti savo asmens duomenis ir tinkamai reaguoti susidūrus su galimu sukčiavimu. Mokymų turinys parengtas taip, kad būtų naudingas įvairaus amžiaus ir skirtingos patirties žmonėms. Mokymų kursą galima peržiūrėti savarankiškai, o įgytas žinias pasitikrinti baigiamajame teste. 

„Šiandien piktavalių taikiniu gali tapti kiekvienas. Tačiau kibernetinis atsparumas nėra sėkmės reikalas – jį kuriame nuosekliai, stiprindami savo žinias ir gebėjimą atpažinti grėsmes. Sukčių metodai nuolat keičiasi, todėl budrumas ir nuolatinis mokymasis tampa neatsiejama mūsų kasdienio saugumo dalimi. Tikime, kad šis kursas padės gyventojams saugiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, apsaugoti savo duomenis bei finansus“, – teigia NKSC direktoriaus pavaduotoja Agnė Ignatavičienė.  

Lietuvos banko,  NKSC ir AML centro iniciatyva siekiama stiprinti gyventojų finansinį bei skaitmeninį raštingumą ir didinti atsparumą. Nors finansų įstaigos sustabdo didelę dalį sukčių bandymų pasisavinti lėšas, specialistai pabrėžia, kad vienas svarbiausių gynybos elementų tebėra visuomenės budrumas ir gebėjimas laiku atpažinti grėsmes. 

Mokymai „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“ yra nemokami ir prieinami visiems norintiesiems. Juos sudaro penki moduliai, realūs pavyzdžiai ir praktiniai patarimai.  

Mokymus rasite NKSC nemokamų mokymų platformoje.