NGINX aptiktos pavojingos saugumo spragos: rekomenduojama nedelsiant atnaujinti programinę įrangą
2026-11-19Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) informuoja apie NGINX žiniatinklio serverio programinėje įrangoje nustatytas saugumo spragas, kurios gali sudaryti sąlygas nuotoliniam kenkėjiško kodo vykdymui, paslaugų veikimo sutrikdymui ar saugumo mechanizmų apėjimui.
2026 m. lapkričio 18 d. paskelbti NGINX saugumo atnaujinimai, kuriais ištaisoma 10 pažeidžiamumų. Dalis jų susiję su HTTP/2 ir HTTP/3 protokolų apdorojimu, atminties valdymo klaidomis bei kitais NGINX komponentais.
Pavojingiausios spragos
Tarp nustatytų pažeidžiamumų išskiriamos šios spragos:
-
CVE-2026-123007 – HTTP/2 apdorojimo pažeidžiamumas, galintis sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui.
-
CVE-2026-123633 – HTTP/2 atminties valdymo pažeidžiamumas, galintis sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui.
-
CVE-2026-121810 – HTTP/3 apdorojimo pažeidžiamumas, galintis sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui.
-
CVE-2026-123634 – DNS užklausų apdorojimo pažeidžiamumas, galintis sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui.
-
CVE-2026-113425 – NGINX pašto tarpinio serverio komponento pažeidžiamumas, galintis sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui.
Kitos ištaisytos spragos gali būti išnaudojamos paslaugų trikdymui (DoS), atminties pažeidžiamumams arba tam tikriems prieigos kontrolės mechanizmams apeiti.
Pažeidžiamumų išnaudojimo galimybės priklauso nuo NGINX versijos, naudojamų modulių ir serverio konfigūracijos.
Kam kyla rizika?
Rizika aktuali organizacijoms, naudojančioms pažeidžiamas NGINX versijas, ypač kai serveriai yra tiesiogiai pasiekiami internetu.
Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti interneto svetainių prieglobos paslaugų teikėjai, debesijos paslaugų teikėjai ir organizacijos, naudojančios NGINX kaip atvirkštinį tarpinį serverį (angl. reverse proxy).
Rekomendacijos
-
Nedelsiant atnaujinti NGINX į saugumo pataisas turinčias 1.30.7 (stable) arba 1.31.9 (mainline) ar naujesnes palaikomas versijas.
-
Jeigu atnaujinti iš karto nėra galimybės, įvertinti laikinų rizikos mažinimo priemonių taikymą, įskaitant nenaudojamų HTTP/2 ir HTTP/3 funkcijų išjungimą. Tai galite padaryti pašalindami parametrą ,,http2” iš ,,listen” direktyvų. 1.25 ir naujesnėse versijose HTTP/2 palaikymui išjungti nustatykite ,,http2 off”.
-
Stebėti serverių veiklą ir žurnalinius įrašus, siekiant nustatyti galimus bandymus išnaudoti pažeidžiamumus.
NKSC pabrėžia, kad atskirų protokolų ar funkcijų išjungimas nepašalina visų nustatytų pažeidžiamumų. Patikimiausia apsaugos priemonė – programinės įrangos atnaujinimas.
Daugiau informacijos:
https://my.f5.com/manage/s/article/K000164058
https://nginx.org/en/security_advisories.html
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kas yra NGINX ir kur jis naudojamas?
NGINX – plačiai pasaulyje naudojama programinė įranga, padedanti užtikrinti interneto svetainių ir kitų internetinių paslaugų veikimą. Ji naudojama tiek nedidelėse interneto svetainėse, tiek didelių organizacijų sistemose, pavyzdžiui, elektroninėse parduotuvėse, savitarnos portaluose ar kitose internetu pasiekiamose paslaugose.
2. Kuo pavojingos aptiktos saugumo spragos?
Dalis nustatytų spragų gali leisti piktavaliams nuotoliniu būdu įvykdyti kenkėjišką kodą pažeidžiamame serveryje. Tai reiškia, kad tam tikromis sąlygomis užpuolikai gali perimti dalį serverio valdymo, sutrikdyti jo veiklą ar pasiekti jame saugomą informaciją. Kitos spragos gali būti išnaudojamos internetinių paslaugų veikimui sutrikdyti arba saugumo priemonėms apeiti.
3. Ar dėl šių spragų gali sutrikti Lietuvos interneto svetainių veikla?
Taip. Šios saugumo spragos gali paveikti ir Lietuvos interneto svetaines bei elektronines paslaugas, jeigu jų veikimui naudojamos pažeidžiamos NGINX versijos. Piktavaliai, išnaudoję spragas, tam tikromis sąlygomis gali sutrikdyti paslaugų veikimą, gauti neteisėtą prieigą prie sistemų ar jose saugomų duomenų.
4. Ar paprastiems interneto naudotojams kyla pavojus?
Tiesioginio pavojaus naudotojų įrangai (telefonams ar kompiuteriams) šios spragos nekelia, nes jos aptiktos serverių programinėje įrangoje. Vis dėlto naudotojai gali patirti netiesioginių pasekmių, pavyzdžiui, laikinai negalėti pasiekti tam tikrų interneto svetainių ar paslaugų. Sėkmingos atakos atveju taip pat gali kilti grėsmė serveryje tvarkomų duomenų saugumui.
5. Ar interneto svetainių savininkams reikia imtis veiksmų?
Jeigu svetainės priežiūra patikėta prieglobos (,,hostingo”) paslaugų teikėjui, pirmiausia rekomenduojama pasiteirauti, ar naudojama NGINX programinė įranga ir ar įdiegti naujausi saugumo atnaujinimai. Organizacijos, kurios pačios administruoja savo serverius, turėtų patikrinti naudojamas NGINX versijas ir nedelsdamos įdiegti saugumo pataisas.
6. Ar jau žinoma apie šių spragų išnaudojimą?
Viešai paskelbta techninė informacija ir pademonstruotos galimybės išnaudoti dalį nustatytų pažeidžiamumų. Tačiau šiuo metu nėra patvirtintos informacijos apie jų išnaudojimą realiose kibernetinėse atakose. Nepaisant to, viešai prieinama informacija apie spragas didina riziką, todėl saugumo atnaujinimų rekomenduojame neatidėlioti.
7. Kiek šis pažeidžiamumas aktualus Lietuvai?
Šios saugumo spragos aktualios ir Lietuvai, nes NGINX programinė įranga naudojama įvairių organizacijų interneto svetainėse, informacinėse sistemose ir elektroninėse paslaugose. Rizika gali kilti tiek viešojo sektoriaus institucijoms, tiek verslo įmonėms, ypač toms, kurios pačios administruoja serverius arba teikia interneto svetainių prieglobos paslaugas.
8. Ar NKSC turi duomenų, kiek Lietuvos institucijų ir verslo subjektų gali būti paveikti šių spragų ir kiek jų jau ėmėsi apsaugos priemonių?
NKSC vykdo kibernetinių grėsmių stebėseną ir vertina informaciją apie galimai pažeidžiamas sistemas Lietuvoje. Tiksliai nustatyti, kiek organizacijų yra paveiktos konkrečių NGINX saugumo spragų, sudėtinga, nes ne visais atvejais galima nuotoliniu būdu nustatyti naudojamos programinės įrangos versiją ar jos konfigūraciją. Taip pat ne visada įmanoma nustatyti, ar organizacija jau įdiegė saugumo atnaujinimus. Todėl viešai prieinamų sistemų stebėsenos duomenys nebūtinai atspindi tikrąjį pažeidžiamų sistemų skaičių.
Visi pranešimai








