Paslaugų sąrašas

1.1.1 Žurnalinių įrašų ir sensorių valdymas - informacinių sistemų žurnalinių įrašų ir saugumo sensorių duomenų šaltinių prijungimas, konfigūravimas, priežiūra ir veikimo kontrolė, užtikrinant savalaikį saugumo įvykių duomenų surinkimą [5.1.1]

1.1.2 Aptikimo scenarijų valdymas - saugumo įvykių aptikimo taisyklių, scenarijų ir koreliacijos logikos kūrimas, testavimas, atnaujinimas bei veiksmingumo vertinimas [5.1.2]

1.1.3 Aptikimo kontekstinių duomenų valdymas - papildomos informacijos apie naudotojus, sistemas, tinklus, pažeidžiamumus ir grėsmes rinkimas bei integravimas, siekiant pagerinti aptikimo tikslumą [5.1.3]

1.2.1 Koreliacija - skirtingų šaltinių saugumo įvykių susiejimas pagal bendrus požymius, laiką ir kontekstą, siekiant nustatyti galimus atakų modelius ar susijusius įvykius [5.2.1]

1.2.2 Įvykių vertinimas - aptiktų saugumo įvykių analizė, siekiant nustatyti jų reikšmingumą, patikimumą, galimą grėsmę ir būtinybę inicijuoti reagavimo veiksmus [5.2.2]

2.1.1 Pranešimo apie kibernetinį incidentą priėmimas - pranešimų apie įtariamus ar patvirtintus kibernetinius incidentus priėmimas nustatytais komunikacijos kanalais ir pirminės informacijos surinkimas Nacionalinėje kibernetinių incidentų valdymo platformje, el. paštu: [email protected], telefonu 1843 [6.1.1]

2.1.2 Kibernetinio incidento vertinimas - gautos informacijos patikimumo, incidento požymių vertinimas, siekiant nustatyti tolesnių veiksmų poreikį [6.1.2]

2.2.1 Kibernetinio incidento kategorizavimas ir prioretizavimas (angl. triage) - incidento priskyrimas atitinkamai kategorijai ir reagavimo prioriteto nustatymas pagal grėsmės pobūdį, poveikį bei skubumą [6.2.1]

2.2.2 Kibernetinio incidento informacijos surinkimas - techninių duomenų, žurnalinių įrašų, sistemos būsenos ir kitų įrodymų rinkimas, siekiant nustatyti incidento aplinkybes [6.2.2]

2.2.3 Detalios analizės koordinavimas - išsamaus incidento tyrimo organizavimas, paskirstant užduotis specialistams ir užtikrinant tyrimo veiksmų suderinamumą [6.2.3]

2.2.4 Kibernetinio incidento pagrindinės priežasties nustatymas - incidentą sukėlusių techninių, procesinių ar organizacinių veiksnių identifikavimas, siekiant užkirsti kelią jo pasikartojimui [6.2.4]

2.2.5 Incidentų tarpusavio koreliacija - kelių incidentų požymių, infrastruktūros, metodų ir laiko sąsajų analizė, siekiant nustatyti bendrą jų kilmę ar koordinuotą kenkėjišką veiklą [6.2.5]

2.3.1 Viešosios informacinės erdvės ir išorinio atakos paviršiaus analizė viešai prieinamos informacijos, interneto išteklių, domenų, IP adresų ir kitų išorinių išteklių analizė, siekiant nustatyti grėsmes bei galimus kompromitavimo požymius [6.3.1]

2.3.2 Atvirkštinė kodo analizė (angl. reverse engineering) - programinio kodo ar vykdomųjų failų analizė, siekiant nustatyti jų veikimo principus, funkcijas, kenkėjišką logiką ir galimus kompromitavimo mechanizmus [6.3.2]

2.3.3 Dinaminė analizė (angl. run time) - programų, failų ar procesų veikimo stebėjimas kontroliuojamoje aplinkoje, siekiant nustatyti jų elgseną ir galimą kenkėjišką veiklą [6.3.3]

2.3.4 Lyginamoji analizė – surinktų artefaktų, sistemos būsenų ar veiklos požymių palyginimas su žinomomis elgsenomis, ankstesniais duomenimis arba kitų incidentų požymiais, siekiant nustatyti anomalijas ir sąsajas [6.3.4]

2.4.1 Incidento valdymo plano sudarymas – incidento suvaldymo, poveikio mažinimo, pašalinimo ir sistemų atkūrimo veiksmų plano parengimas, nustatant atsakomybes ir prioritetus [6.4.1]

2.4.2 Ad hoc priemonių taikymas ir incidento izoliavimas – skubių techninių ir organizacinių priemonių taikymas siekiant apriboti incidento plitimą, sumažinti žalą ir sustabdyti kenkėjišką veiklą [6.4.2]

2.4.3 Sistemų atstatymas – paveiktų sistemų, paslaugų ir duomenų atkūrimas į saugią, patikimą bei veikiančią būseną, patikrinant, ar incidento priežastys pašalintos [6.4.3]

2.4.4 Pagalba kitiems kibernetinio saugumo subjektams – metodinė, techninė ir analitinė pagalba kitiems subjektams, patiriantiems kibernetinius incidentus arba vykdantiems jų valdymo veiksmus [6.4.4]

2.5.1 Komunikacija – informacijos apie incidentą perdavimas suinteresuotosioms šalims, užtikrinant savalaikį ir suderintą keitimąsi duomenimis [6.5.1]

2.5.2 Perspėjimų platinimas – skubių perspėjimų apie nustatytas grėsmes, incidentus ar būtinas apsaugos priemones perdavimas atitinkamiems gavėjams [6.5.2]

2.5.4 Veiklų koordinavimas – incidento valdymo užduočių, atsakomybių, terminų ir veiksmų derinimas tarp dalyvaujančių organizacijų bei specialistų [6.5.4]

2.5.5 Ataskaitų teikimas – struktūruotų ataskaitų apie incidento eigą, poveikį, atliktus veiksmus ir rezultatus rengimas bei pateikimas [6.5.5]

2.5.6 Išorės komunikacija – oficialios informacijos apie incidentą rengimas ir teikimas išorės institucijoms, partneriams, visuomenei ar žiniasklaidai pagal nustatytas atsakomybes ir komunikacijos taisykles [6.5.6]

2.6.1 Informacijos sklaida kibernetinio saugumo subjektams – aktualios informacijos apie kibernetinės krizės eigą, grėsmes ir rekomenduojamus veiksmus perdavimas paveiktiems bei suinteresuotiems subjektams [6.6.1]

2.6.2 Kibernetinio saugumo statuso ataskaitos – bendros kibernetinio saugumo situacijos, incidentų masto, poveikio ir reagavimo pajėgumų ataskaitų rengimas sprendimų priėmėjams [6.6.2]

2.6.3 Strateginių sprendimų komunikacija – su krizių valdymu susijusių strateginių sprendimų, prioritetų ir nurodymų perdavimas atsakingoms institucijoms bei veiklos vykdytojams [6.6.3]

2.6.4 Konsultacijos dėl kibernetinių krizių valdymo pajėgumų plėtojimo ir koordinavimo

3.1.1 Išnaudoto pažeidžiamumo nustatymas incidento tyrime – incidento metu surinktų duomenų analizė, siekiant nustatyti, koks pažeidžiamumas buvo išnaudotas [7.1.1]

3.1.2 Pažeidžiamumų identifikavimas iš viešų šaltinių – viešų pažeidžiamumų duomenų bazių, saugumo pranešimų ir techninių publikacijų stebėsena, siekiant nustatyti aktualias grėsmes naudojamoms technologijoms [7.1.2]

3.1.3 Pažeidžiamumų tyrimai – sistemų, programinės įrangos ar technologijų analizė, siekiant nustatyti, patvirtinti ir techniškai apibūdinti galimus saugumo trūkumus [7.1.3]

3.2.1 Pažeidžiamumų pranešimų gavimas – pranešimų apie galimus saugumo trūkumus priėmimas iš tyrėjų, naudotojų, gamintojų ir kitų šaltinių [7.2.1]

3.2.2 Pažeidžiamumo pranešimo pirminis vertinimas ir apdorojimas – gauto pranešimo išsamumo, patikimumo, aktualumo ir galimo poveikio įvertinimas, nustatant tolesnio nagrinėjimo veiksmus [7.2.2]

3.3.1 Pažeidžiamumo patvirtinimas – kontroliuojamas techninis tyrimas, kuriuo patikrinama, ar nurodytas saugumo trūkumas egzistuoja ir kokiomis sąlygomis jis gali būti išnaudotas [7.3.1]

3.3.2 Pažeidžiamumo atsiradimo priežastingumas – techninių ir procesinių veiksnių, dėl kurių atsirado pažeidžiamumas, nustatymas [7.3.2]

3.3.3 Pažeidžiamumo užkardymo plano sudarymas – priemonių, skirtų pažeidžiamumui pašalinti, sumažinti jo išnaudojimo tikimybę ar apriboti poveikį, parinkimas ir įgyvendinimo veiksmų planavimas [7.3.3]

3.4.1 Pranešimas apie pažeidžiamumą ir jo raportavimas – nustatyta forma parengtos informacijos apie pažeidžiamumą pateikimas atsakingoms organizacijoms, gamintojams ar kitoms kompetentingoms šalims [7.4.1]

3.4.2 Pažeidžiamumo suinteresuotųjų šalių koordinavimas – bendradarbiavimo tarp pažeidžiamumą nustačiusių asmenų, gamintojų, paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių organizavimas, siekiant suderinti taisymo ir informavimo veiksmus [7.4.2]

3.5.1 Pažeidžiamumų atskleidimo politikos ir infrastruktūros priežiūra – atsakingo pažeidžiamumų atskleidimo taisyklių, pranešimų kanalų ir nagrinėjimo procesų nustatymas bei palaikymas [7.5.1]

3.5.2 Pranešimas apie pažeidžiamumą, komunikacija ir sklaida – suderintos informacijos apie pažeidžiamumą, jo poveikį, taisymo priemones ir apsaugos rekomendacijas rengimas bei platinimas [7.5.2]

3.5.3 Grįžtamasis ryšys po pažeidžiamumo atskleidimo – informacijos teikimas pranešėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims apie pranešimo nagrinėjimo eigą, priimtus sprendimus ir pasiektus rezultatus [7.5.3]

3.6.1 Pažeidžiamumų aptikimas ir skenavimas – sistemų, tinklų ir programinės įrangos tikrinimas automatizuotomis ar rankinėmis priemonėmis, siekiant nustatyti žinomus saugumo trūkumus [7.6.1]

3.6.2 Pažeidžiamumų pašalinimas – pažeidžiamumų taisymas, saugumo naujinimų diegimas, konfigūracijų keitimas arba kitų riziką mažinančių priemonių įgyvendinimas [7.6.2]

4.1.1 Politikos apibendrinimas, išgryninimas ir gairės – aktualių strategijų, politikos dokumentų ir reikalavimų analizė, išskiriant pagrindines kryptis, prioritetus ir praktines rekomendacijas [8.1.1]

4.1.2 Išteklių susiejimas su funkcijomis, vaidmenimis, veiksmais ir pagrindinėmis rizikomis – informacijos apie organizacijas, infrastruktūrą, atsakomybes ir rizikas susiejimas, siekiant įvertinti jų tarpusavio priklausomybę [8.1.2]

4.1.3 Rinkimas – informacijos apie kibernetines grėsmes, incidentus, pažeidžiamumus ir saugumo būklę rinkimas iš vidinių bei išorinių šaltinių [8.1.3]

4.1.4 Duomenų apdorojimas ir parengimas – surinktų duomenų tikrinimas, normalizavimas, klasifikavimas ir struktūravimas, kad juos būtų galima naudoti analizei bei sprendimų priėmimui [8.1.4]

4.2.1 Prognozavimas – esamų duomenų, tendencijų ir grėsmių analizė, siekiant numatyti galimus kibernetinio saugumo pokyčius bei būsimas rizikas [8.2.1]

4.2.2 Įvykių aptikimas – surinktos informacijos analizė, siekiant laiku nustatyti reikšmingus kibernetinius įvykius, anomalijas ir besiformuojančias grėsmes [8.2.2]

4.2.3 Kibernetinio incidento valdymo sprendimų priėmimo parama – analitinės informacijos, poveikio vertinimų ir galimų veiksmų alternatyvų teikimas incidentų valdytojams [8.2.3]

4.2.4 Situacijos vertinimas ir incidento poveikis aplinkai – bendros kibernetinio saugumo situacijos, paveiktų sistemų, paslaugų, organizacijų ir susijusių priklausomybių analizė [8.2.4]

4.3.1 Vidinė ir išorinė komunikacija - informacijos perdavimo organizacijos viduje ir išorėje koordinavimas, užtikrinant aiškų, savalaikį ir nuoseklų bendravimą su darbuotojais, partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis [8.3.1]

4.3.2 Ataskaitų teikimas ir rekomendacijos - veiklos rezultatų, nustatytų problemų ir aktualių įžvalgų apibendrinimas bei ataskaitų ir rekomendacijų rengimas [8.3.2]

4.3.3 Įgyvendinimas - sutartų veiksmų ir rekomendacijų įgyvendinimo koordinavimas, pažangos stebėjimas ir bendradarbiavimas su atsakingomis šalimis siekiant numatytų rezultatų [8.3.3]

4.3.4 Informacijos platinimas, integravimas, dalinimasis - aktualios informacijos platinimas, integravimas į naudojamas sistemas ar procesus ir dalijimasis ja su atitinkamomis šalimis, siekiant užtikrinti jos prieinamumą ir panaudojimą [8.3.4]

4.3.5 Informacijos dalinimosi valdymas - informacijos dalijimosi procesų, kanalų ir prieigos tvarkos nustatymas bei priežiūra, užtikrinant saugų, kontroliuojamą ir efektyvų informacijos apsikeitimą [8.3.5]

4.3.6 Atgalinis ryšys - atsiliepimų ir pastabų rinkimas iš suinteresuotųjų šalių, jų vertinimas ir panaudojimas gerinant komunikaciją, bendradarbiavimą bei vykdomų veiklų kokybę [8.3.6]

5.1.1 Tyrimų ir informacijos agregavimas – aktualių tyrimų, grėsmių duomenų, saugumo rekomendacijų ir kitų šaltinių informacijos surinkimas bei apibendrinimas [9.1.1]

5.1.2 Ataskaitų, biuletenių ir sąmoningumo didinimo medžiagos rengimas – informacinių pranešimų, saugumo biuletenių, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas skirtingoms tikslinėms grupėms [9.1.2]

5.1.3 Informacijos sklaida – parengtos informacijos apie grėsmes, saugumo praktiką ir apsaugos priemones platinimas pasirinktais komunikacijos kanalais [9.1.3]

5.1.4 Ryšių palaikymas ir įtraukimas – bendradarbiavimo su kibernetinio saugumo bendruomene, organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis palaikymas bei jų įtraukimas į bendras veiklas [9.1.4]

5.2.1 Žinių, įgūdžių ir gebėjimų poreikio rinkimas – tikslinių grupių kompetencijų ir mokymosi poreikių vertinimas, siekiant nustatyti reikalingų mokymų temas bei prioritetus [9.2.1]

5.2.2 Švietimo ir mokymo medžiagos rengimas – mokymo programų, metodinės medžiagos, praktinių užduočių ir kitų edukacinių priemonių rengimas [9.2.2]

5.2.3 Turinio pateikimas – mokymų, seminarų, paskaitų ir kitų edukacinių veiklų vykdymas bei mokomosios medžiagos pateikimas tikslinėms grupėms [9.2.3]

5.2.4 CSIRT darbuotojų profesinis tobulėjimas – incidentų valdymo komandų darbuotojų techninių, analitinių ir organizacinių kompetencijų stiprinimas [9.2.5]

5.3.1 Reikalavimų analizė – pratybų tikslų, dalyvių, vertinamų kompetencijų, poreikių ir siekiamų rezultatų nustatymas [9.3.1]

5.3.2 Formato ir aplinkos parengimas – tinkamo pratybų formato, techninės infrastruktūros, priemonių ir dalyvių darbo aplinkos paruošimas [9.3.2]

5.3.3 Scenarijaus rengimas – realistiško kibernetinio incidento ar krizės scenarijaus, užduočių ir situacijos pokyčių parengimas [9.3.3]

5.3.4 Pratybų vykdymas – suplanuotų veiklų organizavimas, dalyvių veiksmų stebėjimas ir jų gebėjimo reaguoti į kibernetines grėsmes vertinimas [9.3.4]

5.3.5 Pratybų rezultatų peržiūra – pratybų rezultatų analizė, nustatytų trūkumų aptarimas ir tobulinimo rekomendacijų parengimas [9.3.5]

5.4.1 Rizikų valdymo konsultacijos – konsultacijų teikimas dėl kibernetinių rizikų nustatymo, vertinimo, prioritetų nustatymo ir mažinimo priemonių [9.4.1]

5.4.2 Veiklos tęstinumo ir atstatymo planavimas bei parama (disaster recovery) – pagalba rengiant ir tobulinant veiklos tęstinumo, sistemų atkūrimo bei paslaugų atstatymo planus [9.4.2]

5.4.3 Politikos formavimo konsultavimas – konsultacijų teikimas rengiant, vertinant ir tobulinant kibernetinio saugumo politikas, taisykles bei procedūras [9.4.3]

5.4.4 Techninės konsultacijos – techninių rekomendacijų teikimas dėl sistemų apsaugos, saugios konfigūracijos, incidentų prevencijos ir kitais kibernetinio saugumo klausimais [9.4.4]

6.1.1 Esminių ir svarbių KSS preliminarių sąrašų sudarymas pagal bendruosius kriterijus

6.1.2 Esminių ir svarbių KSS preliminarių sąrašų sudarymas pagal specialiuosius kriterijus

6.1.3 Esminių ir svarbių KSS registravimas ir išregistravimas Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje (KSIS)

6.2.1 Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsena

6.2.2 Kibernetinio saugumo būklės vertinimas (savideklaracijos klausimynų pildymas)

6.2.3 Atitikties teisės aktų reikalavimams planiniai ir neplaniniai patikrinimai – subjektų veiklos, dokumentacijos ir taikomų saugumo priemonių tikrinimas, vertinant atitiktį KSĮ, poįstatyminiams ir taikomiems ES teisės aktams.

7.3.1 Įrangos vertinimas – informacijos apdorojimo ir ryšių įrangos techninių charakteristikų, konfigūracijos ir saugumo savybių vertinimas pagal taikomus reikalavimus.

7.3.2 Patalpų vertinimas – patalpų fizinės apsaugos, techninių sąlygų ir kitų saugumo priemonių vertinimas, siekiant užtikrinti saugų įslaptintos informacijos apdorojimą bei saugojimą.

7.4.1 KPAP priežiūra

7.4.2 Kriptografinių priemonių administravimas

8.1.1 Infrastruktūros priežiūra ir pritaikymas turinčioms teisę blokuoti domenus institucijoms

8.1.2 Domenų blokavimas pagal numatytą KSĮ reglamentavimą

8.1.3 Domenų blokavimas pagal numatytą KSĮ reglamentavimą

8.1.4 Automatizavimas – DNS užkardos administravimo, grėsmių indikatorių atnaujinimo, taisyklių taikymo ir stebėsenos procesų automatizavimas.

8.1.5 Užklausų aptarnavimas – su DNS užkardos veikimu, domenų blokavimu ar leidimu ir konfigūracija susijusių naudotojų bei organizacijų užklausų nagrinėjimas.

8.1.6 Domenų paieška – domenų reputacijos, DNS įrašų ir kitų prieinamų požymių tikrinimas, siekiant įvertinti domenų patikimumą ir nustatyti galimą kenkėjišką veiklą.